- raitelis
- raĩtelis sm. (1) JbL352; H, R, S.Stan, Sut, N, K 1. raitininkas, jojikas: Atjodavo tokių šaunių raitelių puikiais žirgais, kad būdavo į ką pažiūrėti LTR(Klvr). Raĩteliai pradėjo joti par kaimus, tujau reikėjo duoti gyvolius valdžiai Lpl. Arklys raĩtelį numetė KI35. Kelyje nuo kolūkio pasirodė raitelis J.Balt. XVII a. mirusįjį lydintys raiteliai jodinėdavo aplink vežimą, mosuodami peiliais, šaudydami į orą rš. O tame tarpe raĩtelis galą pajojo Jrk118. Visi jie mirė, vieni mažų metų, kiti jau bernais raiteliais V.Krėv. Pirmo pulko vienas raitelis jojo TP1881,13. ^ Visą dieną nevalgius, o šneka kai raĩtelis (smarkiai) – tai sveikata! Jrb. Nereikė[jo] tau dar žento, toks diedas kap raĩtelis (tvirtas, stambus) Gs. Merga kap raitelis (smarki) Gs. Ant vieno žirgo daug raitelių joja (stogas su žirgeliais) LTR(Ldvn). 2. raitas karys: Statė tus gelžius į viršų, kad raĩteliai neparjotum Mžk. Leningrade tarnavau kariūmenėj, raĩteliuos Dgč. Raiteliai, raitelių pulkai R292. Ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu kariais buvo visi vyrai, galį nešioti ginklą, o raiteliais – tik bajorai, nes įsigyti žirga ir šarvus pajėgė tik jie MLTEII62.
Dictionary of the Lithuanian Language.